- didenybė
- didenýbė sf. (1), didenỹbė (2) Vlkv
1. didumas: Kas toj bobos didenýbė, t. y. didystė J. To akmeno didenýbė – kas jį suskaldys! Ėr.
2. puikybė, išdidumas: Iš tos didenybės nė „labas“ nebesako (nesisveikina) Krž.
◊ jū́sų (támstos) didenýbė Š valdovų ir kitų aukštuomenės žmonių titulavimas.
Dictionary of the Lithuanian Language.